Tėvų gidas

HANNIline kuria produktus, specialiai pritaikytus kūdikių ir mažų vaikų gebėjimams bei poreikiams. Produktus, kuriuos vaikai mėgsta ir kurie kartu padeda jiems natūraliai vystytis, nekeldami pernelyg didelių iššūkių.

Kūdikiai mėgsta mūsų korteles, nes, kitaip nei blankius, šviesius daiktus ar paveikslėlius, jas gali lengviau pastebėti. Taip yra todėl, kad kortelių paveikslėliai pagal dydį, spalvas ir sudėtingumą yra pritaikyti kūdikio amžiui bei jo regėjimo ypatumams. Ryškios spalvos ir stiprūs kontrastai greitai patraukia kūdikio dėmesį ir žadina jo smalsumą.

Švelnūs ir tarpusavyje susiję paveikslėliai įkvepia kurti daugybę spalvingų istorijų. Naudodamiesi kortelėmis tėvai gali lengvai ir be didelių pastangų padėti svarbų pagrindą būsimai kūdikio kalbos raidai. Mokymasis kalbėti prasideda ne tik tada, kai vaikas ima tarti pirmuosius garsus ar žodžius. Kuo daugiau su kūdikiu kalbama nuo pat gimimo, tuo geriau. Ir pasibaigus pirmiesiems gyvenimo metams mūsų kortelės suteikia daug progų įvairiems pokalbiams ir žaidimams su jūsų mažyliu.

Mūsų kortelės sukurtos bendradarbiaujant su raidos psichologėmis.

Jei intensyviai naudojamos kortelės išsiteptų, tiesiog nuvalykite jas drėgna šluoste. Kortelės sušlapo? Nieko tokio – suspauskite jų kraštus ir palikite korteles išdžiūti.

Regimieji stimulai mūsų smegenims yra svarbiausias informacijos apie išorinį pasaulį šaltinis. Todėl regėjimas atlieka ypatingą vaidmenį neurobiologinėje kūdikio raidoje. 

Vos gimusiam kūdikiui pasaulis atrodo labai neryškus, o aplinka – juodai baltais atspalviais. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis pamažu pradeda skirti spalvas: pirmiausia raudoną, vėliau žalią, geltoną ir mėlyną. Jo regėjimo laukas ir matymo nuotolis taip pat riboti – tai natūrali apsauga nuo perteklinių dirgiklių. Iš pradžių kūdikis geriausiai mato maždaug 20–30 cm atstumu, kuris apytikriai atitinka atstumą tarp mamos krūtinės ir veido.

Tik maždaug šešių mėnesių kūdikio kontrasto jautrumas ir regėjimo aštrumas iš arti tampa panašūs į suaugusiojo. Kai kurių tyrimų duomenimis, kol vaikai pradeda matyti taip pat ryškiai kaip suaugusieji, gali praeiti net septyneri metai.

Kalba neabejotinai yra svarbiausia bendravimo priemonė. Ji taip pat itin reikšminga visapusei vaiko raidai. Kalbėdami vaikai pažįsta pasaulį, bendrauja su kitais žmonėmis ir kuria socialinius ryšius.

Tačiau ko vaikams reikia, kad išmoktų kalbėti? Artimų žmonių meilės ir dėmesio – žmonių, kurie yra geri kalbos pavyzdžiai ir bendravimo partneriai. Smegenų tyrimai parodė, kad vadinamaisiais jautriaisiais vaiko raidos laikotarpiais bendravimas su kitais žmonėmis yra ypač svarbus kalbos raidai. Kalbos mokomasi tik bendraujant su kitais.

Kuo įvairesnę kalbą vaikas girdi iš tėvų ir aplinkinių, tuo lengviau jam bus jos mokytis, o vėliau geriau seksis kalbėti ir skaityti. Jau pirmaisiais gyvenimo metais mažyliai aktyviai stebi aplinką ir pradeda mėgdžioti. Todėl svarbu kalbėtis su kūdikiu nuo pat gimimo, net jei jis dar neatsako. Kūdikis smalsiai klausosi jam skirtos kalbos.

Viskas, ką kūdikis šiuo laikotarpiu girdi, tampa būsimos kalbos raidos pagrindu.

Todėl suteikite vaikui galimybę nuo pat pradžių kasdien patirti bendravimo kalba džiaugsmą. Lėtesnis kalbėjimo tempas, šiek tiek aukštesnis balso tonas, aiški veido išraiška ir gestai padeda vystytis vaiko kalbai. Kiekvienas pokalbis – dovana visam gyvenimui.